Mantas

Mantuko kelionė per ligą ... 

- Mantukai, su kuo tu mėgsti žaisti? - Su mašinomis. Šitą modeliuką mes sudėjome kartu su tėčiu. Pažiūrėk, Edita, ši BMV, o ta AUDI, ... bet HONDOS nebeturiu. Vieną turėjau, sulūžo...Šita mašina pati važiuoja, o šita... - Mama man skaito knygeles ir seka pasakas. Štai pelytė, kurmis... Kartais pasakas seku aš pats... - Aš eisiu spinduliuotis... -Tu tik nebijok, Mantukai. Ten neskauda, ten reikia tik truputėlį ramiai ramiai pagulėti. Tame kambaryje tu būsi vienas, bet mamytė tave matys televizoriuje. Nuėjęs paprašyk gydytojų parodyti televizorių, kuriame tave matys mamytė. Manau, kad galėsi kartu pasiimti mašiną. Tada nebus tau taip liūdna. Aš žinau, tu šaunuolis ir kelias minutes ramiai pagulėsi...

Tai maža dalelė mano ir mažojo Mantuko pokalbio. O jei prisiliestume prie ligos aprašymo, tai skambėtų taip: 2003-11-27 Mantukas hospitalizuotas į VUV ligoninės chirurginį skyrių dėl prasidėjusio apsunkinto tuštinimosi ir šlapinimosi. 2003-11-28 atlikus pilvo organų ir dubens KT matyti 49,5 x 45,5 x 63 mm dydžio darinys, spaudžiantis iš nugaros pusės ir keliantis aukštyn šlapimo pūslę. 2003-12-04 berniukas operuotas. Diagnozė: Embrionalinė retroperitoninio tarpo rabdomiosarkoma. Taikyta chemoterapija. 2004-07-02 atlikta antroji operacija. Vėl taikyta chemoterapija. 2004-10-13 Mantukas sugrįžo į namus. 2004-11-19 berniukas atvyko į VUV onkohematologijos skyrių dėl šlapinimosi su kraujo priemaiša. 2004-11-22 atlikus dubens KT, matomas 27,4 x 30,7 x 38,7 mm darinys. 2004-12-6 atlikta trečioji operacija. Pašalinta šlapimo pūslė.

Nuo 2004-12-28 taikomas spindulinis gydymas. Tai tik keletą eilučių iš ligos istorijos... Rašydama šias eilutes galvojau: kiek daug jose telpa mažajam Mantukui skausmingų procedūrų ir kiek mažai trumpų džiaugsmo akimirkų. Daugiau nei metai begalinio mamos tikėjimo, ryžto ir vilties: tuoj, tuoj... dar truputį ir mes važiuosime namo. Vis prisimenu Mantuko mamos Aušros žodžius: „Per tą mėnesį laiko, kai buvome namuose, su Mantuku ėjome kartu į darbą, kartu šokome - pajutau: štai toks būtų mūsų gyvenimas, jei nebūtų ligos.“ Liga be galo klastinga – atsitraukusi ji suteikia didžiulę viltį ir per akimirką gali ją sunaikinti. Mantukas - šaunuolis, jis ramiai paguli pakankamai nejaukioje patalpoje, kurioje spinduliuojamas. O juk berniukui rugsėjo 25 dieną suėjo tik treji. Šiuo metu jie, gerų žmonių dėka, gyvena Vilniuje, Antakalnio rajone. Iš ten kiekvieną dieną vyksta į VUOI ligoninę spinduliniam gydymui.

Tai tokia trumputė mažojo Mantuko istorija. Ją pratęsime kiekvieną savaitę...